atsityčioti — Š, KŽ, atsityčioti Š prisityčioti: Su didžiausiu pamėgimu iš savo aukos lig sočiai atsityčiojęs, padėdavo ją, kur reikia rš. Dabar jis tapo nepaprastai išblyškęs, net mėlynai baltas, nes pirmykštis pasiutimas pasikeitė karčiu įnirtimu, noru… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutyčioti — [K] 1. tr. Lex4, Q9,14, MŽ, N, [K] atkaklumu išgauti, laimėti, pasiekti: Siautėjimu išveržti, nutyčioti CI46. Nutyčioti kam ką KŽ. 2. refl. nusistebėti: Pamatė susiedai, ka jau sė[ja] su pelais, nusityčiojo i nuejo Žr. tyčioti; atsityčioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pasityčioti — Rtr, KŽ; Q354 kiek tyčiotis: Pasigirdo pasityčiojantis balsas DŽ1. Jis kalba pasityčiodamas NdŽ. Pasityčiojamas posakis NdŽ. Iš ko pasityčiojant juokties LL184. Jis (amtmonas) stengiasi žeminti mano garb[ingą] vardą ir pasityčioti iš mano 63 metų … Dictionary of the Lithuanian Language
prisityčioti — NdŽ, DŽ1, Kp, Skp; LL100 pakankamai tyčiotis: Prisityčiojo iš jos, kiek tik telpa rš. tyčioti; atsityčioti; ištyčioti; nutyčioti; pasityčioti; prisityčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
tyčioti — tyčioti, ioja, iojo KŽ, tyčioti, ioja, iojo 1. intr. Lex89, Q392,531, CII600, OsG125, N būti išdidžiam, atkakliam, spyriotis, stangauti, priešintis, puikauti. | refl. R, MŽ, N, NdŽ, KŽ. 2. tr., intr. M darbais ar žodžiais tyčia pajuokti, pašiepti … Dictionary of the Lithuanian Language